- grankulka
- grankùlka (l. grankulka, vok. Grandkugel) sf. (1) An, Kvr didysis šratas stambiems žvėrims šaudyti; tam tikrų granatų užtaiso šratas: Tuoj aš maltuvėn, kapt šautuvą, grankulkas, paraką Skp. Užsitaisė su didele grankulka medžioklinį šautuvą rš. Po karo, kur granatų krista, nuolač rasdavom grankulkų Sml.
Dictionary of the Lithuanian Language.